Pagrindinės suaugusiųjų dantų netekimo priežastis yra ėduonis, dantų traumos ir grėsmingoji periodonto (dantenų) liga. Tai „tyli“ liga, kuria serga maždaug kas antras suaugęs žmogus, tačiau dažnai atpažįstama tik tada, kai ji būna pažengusi iki rimtesnės stadijos. Dantų netekimas nėra vienintelė periodonto ligos pasekmė; periodontitas yra susijęs su diabetu, širdies ligomis ir kitais vadinamaisiais sisteminiais sveikatos sutrikimais – ligomis, kurios veikia visą organizmą, o ne vieną organą ar kūno dalį.

Periodonto liga

2000-aisiais metais buvo ištyrus lėtinio periodontito paplitimas Lietuvoje buvo nustatyta, kad net 85% žmonių iki 35-erių metų sirgo dantenų uždegimu – būkle, kuri negydoma pereina į kaulo tirpimą ir dantų netekimą. Periodonto ligų paplitimas Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, siekia net 70 – 80 %. Vadinasi septyniems žmonėms iš dešimties reikalinga periodontologo konsultacija ir/ar gydymas. 

Ši burnos infekcija pažeidžia dantenas ir supantį kaulą, todėl dantys gali tapti paslankūs. Negydant ar nestabilizuojant ligos, žmogui gręsia danties netekimas. Daugelį metų trukusių tyrimų metu mokslininkai nustatė ryšį tarp negydytų dantenų ligų ir rimtų sveikatos būklių, tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, Alzheimerio liga, kvėpavimo takų ir reumatinės ligos ir t.t. Žmonės, kurie kenčia nuo šių ligų, daug taip pat dažniau serga dantenų ligomis, o žmonės, sergantys pažengusia dantenų liga, dažniau kenčia nuo daugelio šių ligų.

Uždegimas

Kaip dantenų ligos gali paveikti kitų kūno dalių sveikatą? Vienas ryšys – per kenksmingas burnoje esančias bakterijas, kurios gali keliauti tarp burnos, kraujotakos, plaučių ir gali stimuliuoti ligų vystymąsi tose organizmo srityse. Tačiau, be pačių bakterijų, bendra daugelio sisteminių ligų gija yra uždegimas. Uždegiminis atsakas yra svarbi žmogaus imuninės sistemos dalis. Ūmus (staigus) atsakas prasideda netrukus po traumos ar užsikrėtimo: judrieji baltieji kraujo kūneliai išskiria chemines medžiagas, kurios kovoja su pašalinėmis-“svetimomis” medžiagomis. Tuomet padidėja kraujo tekėjimas į paveiktą sritį, o mažyčių kraujagyslių sienelės tampa porėtesnės, todėl medžiagos gali lengviau prasiskverbti pro jas. Ūminis uždegiminis atsakas yra organizmo būdas greitai pašalinti kenksmingus dirgiklius ar mikroorganizmus ir pradėti gijimo procesą. Kartais uždegimas tampa lėtinis, o tai reiškia, kad jis tęsiasi ilgą laiką ir gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą. Lėtinį uždegimą gali sukelti nekontroliuojama infekcija, organizme like svetimkūniai arba pernelyg aktyvus imuninis atsakas. Mokslininkai įtaria, kad lėtinis uždegimas, susijęs su periodonto liga, yra tai, kas jį sieja su kitomis organizmo sisteminėmis ligomis. Dantenų ligos yra dažniausiai pasitaikanti lėtinė uždegiminė liga. Jei organizmas nuolat kovoja su periodonto infekcija, nuolatinis imuninis atsakas, skirtas gijimui skatinti, gali tapti audinių pažeidimo ir sisteminių ligų sukėlėju. Tyrimai rodo, kad lėtinis, mažo intensyvumo uždegimas gali prisidėti prie susirgimo Alzheimeriu, Parkinsono liga, nutukimu ir kai kuriomis vėžio rūšimis.

Diabetas

Viena iš dažniausiai pasitaikančių sisteminių ligų, kuriai daro įtaką periodonto liga, yra diabetas.

Šiandien Lietuvoje serga 140 tūkst. žmonių, tai yra 1 iš 18-os. Apie 94 proc. šios ligos atvejų sudaro antro tipo cukrinis diabetas. Tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys nekontroliuojamu diabetu, yra labiau linkę į dantenų ligas ir turi susilpnėjusį gebėjimą kovoti su infekcija. To pasekoje periodonto liga (kaip ir kitos infekcijos) gali apsunkinti diabeto kontrolę. Cukraus kiekis kraujyje yra veiksnys, siejantis šias dvi ligas: didesnis gliukozės kiekis seilėse maitina burnos bakterijas, todėl dantenų ligos progresuoja ir tai taip pat apsunkina diabeto suvaldymą. Diabetas taip pat gali pažeisti kraujagyslių sieneles, o tai trukdo organizmo gebėjimui pašalinti metabolizmo produktus, kitaip tariant “atliekas”. Atitinkamai, kuo geriau kontroliuojate cukraus kiekį kraujyje, tuo mažesnė rizika susirgti dantenų ligomis ir kuo geriau kontroliuojate dantenų ligas, tuo mažėja tikimybė susirgti diabetu.

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, jog diabeto pacientams atlikus periodontologinį gydymą, pagerėja diabeto kontrolė. Ir atvirkščiai: pagerėjus diabeto kontrolei, periodontologinio gydymo rezultatai būna geresni ir ilaamžiškesni.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Žmonėms, sergantiems periodonto liga, kyla dvigubai didesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios yra dažna mirties priežastis. Tyrimai rodo, kad dantenų ligos pablogina esamą širdies ir kraujagyslių ligų būklę ir padidina insulto tikimybę. Arterinėse apnašose randama burnos bakterijų: sukietėjusių nuosėdų, susidarančių ant kraujagyslių sienelių, galinčių pavojingai įtakoti kraujotaką. Be to, periodonto ligos sukeltas uždegiminis atsakas gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujo krešulius, kurie gali užkimšti arterijas ir sukelti širdies priepuolį bei insultą.

Alzheimerio liga

Periodonto liga buvo įvertinta kaip tikėtinas rizikos veiksnys Alzheimerio ligai, kuria Lietuvoje oficialiai serga 28 tūkst. asmenų (Higienos institutas, 2020), tačiau tokių asmenų Lietuvoje turėtų būti apie 49 tūkst. (Alzheimer Europe, 2019). Taigi, daug atvejų yra nediagnozuojama. Numatoma, kad šis skaičius iki 2050 m. išaugs iki 78 tūkst. 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad vyresni nei 70 metų žmonės, kurie 10 ar daugiau metų sirgo dantenų ligomis, turėjo 70% didesnę tikimybę susirgti demencija nei tie, kurių dantenos sveikos. Kitas tyrimas parodė, kad Alzheimerio liga sergančių žmonių, kurie taip pat sirgo dantenų ligomis, per šešis mėnesius sumažėjo daugiau nei nesergančių dantenų ligomis (turint omeny mirties tikimybę).

Kvėpavimo takų ligos

Kenksmingos periodonto ligos bakterijos gali būti įkvėptos į plaučius, sukelti bronchitą, emfizemą ir pneumoniją. LOPL, arba lėtinė obstrukcinė plaučių liga, yra septinta pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Ši uždegiminė plaučių liga apima lėtinį bronchitą, emfizemą ir kartais astmą. Nors rūkymas yra didžiausias kvėpavimo takų ligų veiksnys, periodonto liga turi įtakos bronchitui, emfizemai ir pneumonijai bei pablogina LOPL.

Reumatinės ligos

Reumatinės ligos apima daugybę būklių, kurios gali pažeisti sąnarius, jungiamąjį audinį ir kitas kūno dalis. Vidutinė ar pažengusi dantenų liga yra dažna žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, o tiems, kurie serga šia liga ir taip pat serga pažengusia periodonto liga, dažniausiai pasireiškia skausmingesni paūmėjimai. Didesnis sergamumas dantenų ligomis yra tarp žmonių, sergančių ir kitomis, su imunitetu susijusiomis, lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, įskaitant vilkligę ir uždegimines žarnyno ligas. Vėlgi, tyrimai rodo dvipusį efektą: žmonėms, sergantiems lėtinėmis, progresuojančiomis uždegiminėmis ligomis, gali kilti periodonto ligų rizika ir periodontitas prisideda prie šių ligų progresavimo.

Specialistų atrinktos prekės

1
1
1
1

Ką galima padaryti?

Nors yra akivaizdus ryšys tarp dantenų ligų ir daugelio sisteminių ligų, daugeliu atvejų mokslininkai negali galutinai pasakyti, kad dantenų ligos sukelia šias kitas ligas arba kad šios kitos ligos sukelia dantenų ligas. Tačiau tyrimai rodo, kad burnos sveikata yra pagrindinis sveikatos kelrodis ir ryšys su konkrečiomis sisteminėmis ligomis. Štai keletas patarimų, ką galite padaryti, kad pagerintumėte savo burnos sveikatą:Tegul gera dantų higiena tampa įpročiu. Ankstyvosios dantenų ligų stadijos dažniausiai gali būti panaikintos laikantis geros burnos higienos, todėl ryte ir vakare valykite dantis pasta su fluoru, o tarpdančių šepetėlius (arba siūlą, kur netelpa šepetėliai) naudokite bent kartą per dieną;

  1. Atpažinkite dantenų ligų simptomus, t.y. raudonos, patinusios, jautrios dantenos arba dantenos, kurios kraujuoja valant šepetėliu ir naudojant siūlą. Žmonės, sergantys dantenų ligomis, gali pastebėti, kad jų dantenos atsitraukia arba dantys atrodo ilgesni arba tampa paslankūs. Įsidėmėkite: dantenų kraujavimas NĖRA normalu! Kuo anksčiau dantenų uždegimas bus diagnozuotas, tuo lengviau bus jį sugydyti bei stabilizuoti.
  2. Kreipkitės į savo odontologą. Jei sergate dantenų arba sistemininėmis sveikatos ligomis, ypač svarbu bent du kartus per metus apsilankyti pas odontologą, kad jis atliktų patikrinimus, dantenų kišenių matavimus ir profesionalią dantų higieną. Praneškite savo odontologui, jei pasikeitė jūsų sveikata ar vartojami vaistai.
  3. Nustokite rūkyti. Rūkymas arba bet kokios formos tabako vartojimas yra vienas iš svarbiausių dantenų ligų vystymosi rizikos veiksnių. Žinoma, tai taip pat yra pagrindinis daugelio vėžio rūšių ir kitų ligų rizikos veiksnys. Taigi, jei jums reikia dar vienos priežasties mesti rūkyti, tai gali būti dantenų liga arba noras išssaugoti savo dantis kuo ilgiau
  4. Stebėkite savo svorį. Viršsvoris gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų ir net kelių kilogramų numetimas gali turėti reikšmingą naudą. Svorio metimas yra pagrindinis veiksnys, mažinantis sergamumą diabetu: didelės apimties klinikiniai tyrimai parodė, kad diabeto rizika mažėjo po 16% kiekvienam numestam kilogramui.
  5. Atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Tyrimai taip pat rodo, kad dieta gali turėti įtakos dantenų ligoms. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad „priešuždegiminė“ dieta, kurioje mažai angliavandenių ir kurioje gausu nesmulkintų grūdų, Omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų C ir D, antioksidantų ir skaidulų, gali padėti kontroliuoti dantenų ligas. Daugelis mokslininkų nustatė, kad tuščių kalorijų, saldžių maisto produktų ir gėrimų (įskaitant gaiviuosius gėrimus ir kitus saldintus gėrimus) ir perdirbto maisto vengimas gali padėti pagerinti burnos ir bendrą sveikatą. Itin svarbu paminėti vaisius ir uogas, gausias antioksidantais, kas leidžia mažinti uždegime susidariusį oksidacinį stresą, bloginantį periodonto ligos būklę.
  6. Laikykite savo kūną ir protą aktyvius. Tyrimai rodo, jog žmonės, kurie į savo gyvenimą įtraukia reguliarų fizinį aktyvumą, sumažina sergamumą cukriniu diabetu 44% net nenumetę svorio. Tam gali padėti kasdieniai trumpi pasivaikščiojimai, lankymasis sporto salėje. Pasitelkite fantaziją: investuokite į treniruotes namuose, lipkite laiptais, o ne naudokitės liftu. Ne mažiau svarbu rūpintis savo psichine sveikata. Į savo socialinį gyvenimą įtraukę galvosūkius, intelektualinius žaidimus ir naujus potyrius, galite užkirsti kelią psichinės sveikatos nuosmukiui.

Stebėdami savo burnos sveikatą ir atkreipdami dėmesį į ankstyvius periodonto ligos simptomus, galite pagerinti bendrą sveikatą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Jei turite klausimų ar rūpesčių dėl periodonto ligų, jūsų odontologas gali būti puikus informacijos ir pagalbos šaltinis.